KOKIUS PAMATUS IŠSIRINKTI? PAMATŲ TIPAI

//KOKIUS PAMATUS IŠSIRINKTI? PAMATŲ TIPAI

 

Plokštuminiai pamatai

Plokštuminiai pamatai yra idealūs, jei gruntinis vanduo slūgso arti paviršiaus, taip pat jei laikantysis gruntas yra itin žemai, turi daug organinių priemaišų.Plokštuminiai pamatai

Kadangi tai vientisa, visu plotu į gruntą besiremianti konstrukcija, sumažėja nuokrypio ir pastato deformacijų tikimybė, pamatus galima montuoti ant silpno grunto, bei galimų pastato deformacijų. Vientisa pamatų betono plokštė yra išliejama į specialią iš Finnfoam plokščių suformuotą konstrukciją, izoliuojant visą pastatą nuo kontakto su gruntu. Tokiu būdu įgyvendinamas pamatų įrengimo ir apšiltinimo sprendimas pasyviems, A, A+ ir A++ energinio efektyvumo klasės namams.

Plokštieji pamatai pastatą laiko visa plokštuma, o ne atskirais segmentais. Dėl šio pranašumo Jūsų pastatas niekada „nevaikščios“, išliks stabilus ir tvirtas. Šį tipą renkasi tie, kurie nori išgauti aukščiausią energetinio efektyvumo klasę, arba esant nepalankioms geologinėms sąlygoms.

 

 

Juostiniai / surenkamieji  pamatai

 

Juostiniai pamatai skirstomi į dvi rūšis – tai monolitiniai ir surenkamieji, montuojami iš specialių pamatinių blokelių.

surenkamieji pamatai

Kurį variantą pasirinkti, derėtų spręsti gerai išanalizavus tiek gruntą, tiek namo apkrovas. Karkasinio namo apkrovoms užtenka betoninių blokų, o sunkesnio pastato pamatams reikėtų rinktis monolitines plokštes.

Įrengiant juostinius pamatus, jų sienas būtina apšiltinti bei padengti hidroizoliacija.

 

 

 

pamatu siltinimas

Juostiniai pamatai pasižymi tuo, kad yra įrengiami į iškastą pamatų duobę įleidžiant plokštes arba blokelius, kraštus tarp pamato ir duobės krašto užpilant gruntu bei jį sutankinant. Jei statybai bus naudojamos sunkios medžiagos, tarkim plytos ar blokeliai, verta rinktis monolitinius pamatus, jei lengvesnės medžiagos, tokios kaip rąstai, karkasas, pakaks ir iš betoninių blokelių suformuoto pamato.

Privalumai:

  • naudojimui paruošti elementai montuojami greitai ir lengvai
  • neleidžia po tvora augti žolei
  • apsaugo nuo smulkių žvėrelių iškasamų urvų
  • montuoti galima bet kokiomis oro sąlygomis
  • nereikia gilių žemės kasimo darbų jungčių formos ir ertmės leidžia naudoti įvairaus tipo stulpus (apvalius, stačiakampius, profiliuotus – pvz. Bekaclip).

 

 

Monolitiniai pamatai

Jeigu mes norime profesionaliai įrengti patikimą monolitinį pagrindą, reikia atkreipti dėmesį į keltą elementų. Formos paruošimo darbai (formavimas) – paruošiama forma į kurią bus pilamas cementas. Privačių teritorijų aptvėrimui, pamatų formos įrengiamos naudojant medines lentas. Paprastai formų plotis būna iki 40 cm, o gylis siekia užšalimo gylį (nuo 80 iki 120 cm priklausomai nuo regiono).

Monolitiniai pamatai

 

Sutvirtinimui dažniausiai naudojami, apvalūs, lygus arba rumbuoti armatūros strypai. Sutvirtinimas pagerina pamato atsparumą žemės ir atraminių konstrukcijų spaudimui bei smūgiams.

 

Reikėtų  nepamiškite palikti ertmes stulpų įstatymui arba užsisakykite stulpus su tvirtinimo priedais.

 

Pamatas negali būti betonuojamas, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -5 ° C (specialūs priedai leidžia atlikti darbus esant ir – 15 ° C temperatūrai, bet jų naudojimas gerokai padidina įrengimo išlaidas). Lauko temperatūrai pasiekus 25 ° C ir daugiau laipsnių, cemento mišinys turi būti drėkinamas vandeniu, kad apsaugoti nuo greito išdžiūvimo, mišinys turi stingti palaipsniui.

Pagrindiniai privalumai monolitinio pagrindo (betonuojamo):

  • papildomas tvoros sutvirtinimas
  • didelis atsparumas spaudimui (tvirtas)
  • maža absorbcija stabilumas (ypač kai įrengiamas ant nelygaus paviršiaus).

Pagrindiniai trūkumai – didelės darbo sąnaudos ir reikalingos palyginus nemažos išlaidos pagrindo paruošimui.

 

 

Poliniai (gręžtinai) pamatai.

Poliniai pamataiŠiandien populiariausios nuosaviems namams naudojamos polinių pamatų rūšys yra gręžtiniai bei spraustiniai pamatai.  Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Tokiu pačiu principu dirba spraustiniai, kaltiniai, stulpiniai pamatai. Galimi įvairūs gręžtinių pamatų įrengimo būdai. Skiriasi jų gręžimo ir betono užpylimo technologija.

 

  • Atvirasis gręžimas – gręžiamas sraigto formos žemės grąžtu. Jis gali būti pritvirtintas prie savaeigio mechanizmo (traktoriaus, minikrautuvo) arba benzininio variklio. A Negilius, tvoros ar lengvo statinio pamatus galima išgręžti ir rankiniu, sodininko gręžtu. Pasiekus projektinį gylį, gręžimą pabaigus, grąžtas iš ertmės ištraukiamas. Į cilindro formos ertmę įstatomas armatūros karkasas, gręžinio tūris užbetonuojamas.
  • Uždarasis gręžimas jo metu naudojamas apsauginis vamzdis arba specialus švirkštinis grąžtas. Pasiekus projektinį gylį grąžtas arba vamzdis ištraukiamas vėliau. Švirkšto technologija vadinama CFA technologijos gręžiniu: betonas į gręžinį pilamas per tuščiavidurę grąžto ašį (vamzdį). Grąžtas ištraukiamas pamažu, gręžinio šoninis gruntas į gręžinio ertmę nebyra, betonas lėto gąžto ištraukimo metu užpildo visas grąžinio ertmes. Gręžinio šonų gruntui užvirsti gali neleisti ir specialus vamzdis. Jis ištraukiamas po ertmės užpildymo betonu. Karkasas į tokius gręžinius įstatomas tik supylus betoną.

Jei įrengiami spraustiniai pamatai, tokiu atveju į pažymėtą vietą “įspraudžiamas” tuščiaviduris vamzdis. Į jį įleidžiamas armatūros karkasas. Tuomet pilamas betonas. Vėliau tuo pačiu metodu šis vamzdis ištraukiamas. Dažniau naudojamas didelių pastatų statybai, tačiau sudėtingesnėmis sąlygomis yra reali alternatyva ir individualiojo namo statybose. Tokio metodo privalumas yra grunto stabilumo išlaikymas, nesuardoma jo struktūra.